Prof. R. Lazutka: į industrinę demokratiją būtina investuoti

Paskelbta: 2018-11-28

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka teigia remiantis idėją skatinti profesinių sąjungų judėjimą, tačiau apgailestauja, kad valdantieji persigalvojo ir traukiasi nuo pirminio pasiūlymo.

Vasarą Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kuriais įtvirtintas būdas jau kitais metais skatinti profesines sąjungas skiriant joms vieną procentą nuo gyventojų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tokiu pačiu principu, kaip iki šiol buvo remiamos politinės partijos. Profesinės sąjungos palaikė ir rėmė siekį stiprinti darbuotojų derybines galias, tačiau rudenį valdantieji užregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mažinti gyventojų paramai skiriamo GPM mokesčio dydį.

Siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1,2 procento; politinėms partijoms – nuo 1 iki 0,6 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – nuo 1 iki 0,6 procento. Tokio pasiūlymo motyvas – dėl 2019 m. numatomo bruto darbo užmokesčio indeksavimo 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams esą apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas.

Vilniaus universiteto profesoriaus ekonomisto R. Lazutkos, tokia reikšminga veikla – vadinamoji industrinė demokratija – Lietuvoje apleista sritis, ir į ją būtina investuoti, o biudžeto pajamas reiktų didinti iš kitų šaltinių reformuojant mokesčių sistemą.

„Palaikau idėją skatinti žmonių jungimąsi, o tam yra svarbu, kad jie patys lėšomis prisidėtų ir burtųsi į profesinių sąjungų judėjimą. Stebime, kad Lietuvoje darbuotojų dalyvavimas profesinėse sąjungose yra menkas, o tai lemia blogą praktiką, kad žmonėms nėra atstovaujama. Todėl dažnai priimant sprendimus tik bėgama šalia, užuot suvienijus jėgas reikalauti ir derėtis dėl darbo sąlygų pagerinimo. Todėl sveikintinos visos priemonės, kurios tik gali būti pasitelkiamos, kad situacija šioje srityje gerėtų“, – sako profesorius.

Jis apgailestauja, kad valdantieji persigalvojo ir sumažina galimybę prisidėti prie profesinių sąjungų judėjimo.

„Dėl nuostolio biudžetui, tai apskritai sunku tai prognozuoti, juk įstatymas dar net neveikia, todėl neįmanoma pamatyti, kaip aktyviai žmonės tą paramą skirs. Koreguoti galima (jeigu reikia) tik tada, kai nauja priemonė jau yra veikianti, nes tada lengviau prognozuoti. Dabar numatyti poveikį biudžetui – sunku, juolab kad profesinių sąjungų svarba mūsų žmonių dar nėra įsisąmoninta, ir visiškai neaišku, kiek gyventojų ta galimybe pasinaudos“, – mano prof. R. Lazutka.

Jis teigia abejojantis, kad profesinėms sąjungoms gyventojų skirtos sumos bus reikšmingos. Be to, anot profesoriaus, biudžetą reikėtų gelbėti kitais būdais, kitais mastais.

„Mūsų valstybės pajamos iš mokesčių į biudžetą yra labai mažos, ir tam buvo reikalinga mokesčių reforma. Ji turėjo pajamas iš mokesčių labai smarkiai padidinti. Tai tikrai nėra kelių ar keliolikos milijonų klausimas, reiktų kalbėti apie šimtus milijonų ar net milijardą-pusantro eurų, gal ne per metus, bet bent jau ta kryptimi. Keistoka, gaila ir liūdna, kad smulkmenose ieškoma išsigelbėjimo ir tokiomis priemonėmis bandoma gelbėti biudžetą. Mes matom, kad perskirstymas ir mokesčių surinkimas nuo bendrojo vidaus produkto Lietuvoje atsilieka netgi nuo mūsų kaimynių – Lenkijos, Estijos. Tiesa, nuo latvių ne tiek daug skiriamės, bet ir jie jau daugiau surenka, nes įvedė „rimtesnius“ progresinius mokesčius“, – komentuoja prof. R. Lazutka.

Šaltinis: lpsk.lt