Sveikatinimas darbo vietoje: kiekvienas į jį investuotas euras „atsiperka“ keleriopai

Paskelbta: 2018-07-13

 

Derėdamiesi su darbdaviais dėl papildomų garantijų darbuotojams dažniausiai siekiame apčiuopiamų naudų, tačiau geroji patirtis rodo, jog sveikatinimas (arba sveikatos stiprinimas) darbo vietoje – ne mažiau svarbus aspektas, prisidedantis prie darbuotojų lojalumo ir įmonės veiklos efektyvumo.

 

Tad kas yra sveikatinimas darbo vietoje?

1997 m. Liuksemburgo sveikatos stiprinimo darbe deklaracijoje, atnaujintoje 2005 m. teigiama, kad „sveikatos stiprinimas darbe – tai suderintos darbdavių, darbuotojų ir visuomenės pastangos dirbančiųjų sveikatai ir gerovei gerinti“.

Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra (OSHA) šį apibrėžimą praplečia sveikatos stiprinimą darbe apibūdindama kaip:

Darbo organizavimo tobulinimą: pavyzdžiui, galimybės rinktis lanksčias darbo valandas, darbo vietą (nuotolinis darbas); mokytis visą gyvenimą, kaip antai, atliekant įvairų darbą rotacijos principu ir išplečiant darbo funkcijas.

Darbo aplinkos gerinimą: pavyzdžiui, kolegų paramos skatinimas; darbuotojų įtraukimas į darbo aplinkos gerinimo procesą; rūpinimasis sveiku maistu darbuotojų valgykloje.

Darbuotojų skatinimą dalyvauti sveikatingumo veikloje: pavyzdžiui, sporto grupių organizavimas; dviračiai, kuriais darbuotojai gali naudotis didelių darboviečių teritorijose. 

Asmeninio tobulėjimo skatinimą: pavyzdžiui, kursų socialinių gebėjimų srityje, tokių kaip gebėjimas įveikti įtampą, organizavimas; pagalba darbuotojams norintiems mesti rūkyti, kt. 

Kodėl reikėtų investuoti į sveikatos stiprinimą darbe?

Sėkmingos organizacijos pagrindas – sveiki darbuotojai, dirbantys palankioje aplinkoje. Įrodyta, jog gerinant darbuotojų savijautą ir stiprinant jų sveikatą mažėja nebuvimo darbe dienų ir nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, didėja darbuotojų motyvacija ir pasitenkinimas, lengviau rasti naujų darbuotojų, mažėja darbuotojų kaita.

Be to, tai rūpinimasis darbuotojų sveikata duoda ir savų „pliusų“ darbdaviui: gerėja reputacija tarp investuotojų, klientų ir bendruomenių socialinės atsakomybės požiūriu, sukuriamas teigiamas rūpestingo darbdavio įvaizdis, didėja darbuotojų produktyvumas, gerėja aptarnavimo kokybė ir auga klientų lojalumas.

Beje, tyrimais apskaičiuota, kad, sumažėjus nuostoliams dėl nebuvimo darbe, kiekvieno į sveikatos stiprinimą darbe investuoto euro grąža siekia net 2,5–4,8 euro.

 

Pasak  OSHA, darbuotojus dalyvauti sveikatos stiprinimo veiklose motyvuoja:

•darbdavių ir aukštas pareigas užimančių darbuotojų aktyvus įsitraukimas į šias veiklas;

•galimybė įsitraukti į visus veiklos procesus (planavimą, įgyvendinimą, vertinimą);

•vykdomos veiklos pritaikymas individualiems poreikiams;

•sveikatos stiprinimo veiklas kuruojančio organo (pvz. iniciatyvinės grupės) sukūrimas;

•galimybė įvertinti dabartinę sveikatos būklę.

 

Sveikatos stiprinimo darbe konkretūs pavyzdžiai:

1. Reguliarus darbuotojų sveikatos, kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje tikrinimas;

2. Finansinė parama, skiriama išorės fizinio aktyvumo išlaidoms, tokioms kaip sporto ar poilsio klubų nario mokestis;

3. Organizacijos sporto renginių organizavimas;

4. Darbuotojų skatinimas nesinaudoti liftu, o lipti laiptais;

5. Konfidenciali parama ir informacija apie alkoholį ir narkotikus.

6. Informacijos apie sveiką mitybą platinimas ir patarimų iliustravimas konkrečais pavyzdžiais (pvz., rūpinimasis, kad darbuotojai valgykloje gautų sveiką maistą ir turėtų pakankamai laiko pavalgyti);

7. Poilsiui ir visuomeniniams renginiams skirtos patalpos;

8.  Draudimas rūkyti darbe;

9.  Darbuotojų informavimas apie tai, kaip tinkamai pramankštinti kūną sėdint prie kompiuterio; kaip atlikti pratimus akims.

Pažymėtina, kad įmonės, kurios darbuotojų sveikatinimo programas vykdo ne vienerius metus, jau gali pasidžiaugti apčiuopiamais rezultatais.

Štai Suomijoje 2008-2011 m. įgyvendintas projektas “Alert behind the Wheel”, kurio metu transporto kompanijų vairuotojai buvo mokomi sveikai maitintis. Darbuotojai ėmė geriau vertinti savo žinias ir savijautą, didelė dalis sulieknėjo. Be to, padidėjo vairuotojų saugumas.

Vokietijos kompanija „Niederegger“ visiškai uždraudė rūkymą darbo teritorijoje, o rūkoriams buvo organizuojama profesionali pagalba. Taip pat kompanija paraleliai įgyvendino fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimo programą. Rezultatas: sumažėjo nedarbingų dienų, ženkliai padidėjo darbuotojų pasitenkinimas darbo vieta.

 

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį vykdant darbuotojų sveikatinimo priemones?

Pasak Lietuvos sveikatos tyrimų instituto specialistų, vykdant stiprinimo darbe programas reikėtų nepamiršti šių pagrindinių komponentų: įmonės vadovų palaikymo; visų lygių darbuotojų dalyvavimo planuojant ir įgyvendinant sveikatos stiprinimo priemones; poveikio konkretiems rizikos veiksniams, kurie veika specifines įmonės darbuotojų grupes (pvz., stresas, su darbo sąlygomis susijusios vėžio formos); gero aprūpinimą ištekliais (programoms įgyvendinti).

Be to, labai svarbu užtikrinti, kad intervencinės priemonės būtų išsamios ir spręstų ne tik individualias, bet ir visos organizacijos problemas, o taip patį šį procesą įtraukti darbuotojus ir atsižvelgti į jų poreikius bei nuomonę apie tai, kaip organizuoti darbą, darbo vietą ir sveikatos stiprinimo darbo vietoje veiklą.

 

„Sveikata – tai dar ne viskas, bet be sveikatos viskas – niekai.“ [Šopenhaueris, (1788–1860 m.)]

 

Straipsnis parengtas pagal Lietuvos sveikatos tyrimų instituto darbuotojos Vaidos Liutkutės pranešimą „Sveikatinimo galimybės darbo kolektyvuose“/ Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija