Profesinės sąjungos: jeigu ne organizuoti darbininkų judėjimai, neturėtume net 8 val.darbo dienos ar kasmetinių atostogų

Paskelbta: 2018-05-02

Gegužės 1-ąją šventėme Tarptautinę darbo dieną. Šventinio minėjimo metu susirinkusieji turėjo puikią galimybę diskutuoti ne tik apie šių dienų profesinių sąjungų veiklą ir situaciją, bet ir prisiminti, kokios teisės buvo iškovotos organizuotų darbininkų judėjimų ir profesinių sąjungų dėka. Taigi pažvelkime, kokios darbininkų sąlygos buvo dar prieš gerą šimtmetį ir ką pavyko pasiekti pasitelkus darbuotojams solidariai kovojant už savo teises.

Darbuotojų realybė prieš šimtmetį:

  • 19 a. Griežta darbo kontrolė fabrikuose - darbininkai turėjo dirbti po 12-14 valandų per dieną, be pertraukos. Iš jų buvo reikalaujama besąlygiškai paklusti. 
  • Dėl darbo jėgos pertekliaus darbo rinkoje ir konkurencijos įmonių savininkai galėjo mo­kėti minimalius atlyginimus. 
  • Pa­plito moterų ir vaikų išnaudojimas. Moterys ir vaikai, nors jų darbo diena būdavo gerokai ilgesnė nei vyrų, uždirbdavo žymiai mažiau. 
  • Buvo visiškai nesirūpinama darbininkų sauga ir sveikata. Dėl to ir dėl išsekimo bei nuovargio tūkstančiai jų žūdavo ar sunkiai susižeisdavo.   
  • Tik tada, kai darbininkai ėmė burtis į organizuotus judėjimus, buvo išgirstas jų balsas. Deja, kovoje už geresnes darbo sąlygas neapsieita ir be aukų.

Profesinių sąjungų dėka:

  • Įvesta 8 val. darbo diena, dabar kai kur ji dar trumpinama. 
  • Darbuotojai turi teię į pietų pertraukas, kasmetines atostogas.
  •  Galimybė derinti šeimos ir darbo interesus, nuotolinis darbas. 
  • Valdžios ir darbdavių atstovams nuolat primenama apie būtinybę kelti minimalų mėnesinį atlyginimą šalyje didėja ir mažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. 
  • Darbo teisė, reglamentuojanti darbuotojų ir darbdavių santykius ir padedanti užtikrinti darbuotojų apsaugą: Darbo kodeksas, profesinių sąjungų įstatymas, kt. 
  • Kolektyvinių derybų galimybė: sudarant kolektyvines sutartis galima derėtis dėl papildomų naudų ir garantijų darbuotojams (papildomų išeiginių ar atostogų, išeitinių išmokų, didesnio darbo užmokesčio ir pan.). 
  • Darbuotojų atstovavimas visais lygmenimis: teritoriniu, nacionaliniu, tarptautiniu. 
  • Pareiga darbdaviams užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. 
  • Mokymai, seminarai, konferencijos apie darbuotojų teises ir socialinį dialogą profesinių sąjungų nariams ir ne tik. 

Istorija rodo, kad solidarumas ir vienybė gali padėti mums įveikti sunkumus ar pasiekti norimų rezultatų. Tad ir profesinių sąjungų stiprybė – jų vienybėje!

“Susitelkimas - įrankis spręsti krizes / Ten, kur vienybė, visada ir pergalė.“ [Publijus Siras, romėnų rašytojas ir poetas, gyv. apie I a. pr . Kr.]

 

Straipsnį parengė Jūratė Jasiūnienė