Kolektyvinės sutartys padeda rasti kompromisą, tačiau Lietuvoje jos vis dar nėra populiarios

Paskelbta: 2018-02-20

Praeitų metų pabaigoje LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė 2016-2017 m. Socialinį pranešimą, kuriame, be kita ko, pateikiami dviejų pastarųjų metų svarbesni rodikliai darbo rinkos, darbo santykių ir darbuotojų saugos bei sveikatos srityse.

Kaip teigiama pranešime,  2016 m. birželio mėnesį Lietuvoje galiojo 15 šakos ir 12 teritorinių kolektyvinių sutarčių (iš viso 27 sutartys), o 2017 m. birželio mėnesį galiojo tik 11 šakos ir 9 teritorinės kolektyvinės sutartys (iš viso 20 sutarčių). Tai rodo, kad aukštesnio lygio kolektyvinės sutartys nėra populiarios Lietuvoje.

Tačiau tuo pačiu primenama, kad kolektyvinės sutarties pasirašymas reiškia sėkmingų kolektyvinių derybų proceso pabaigą ir pasiektą šalių kompromisą. Tai išsprendžia daugumą gamybinių ir socialinių klausimų, nebelieka ginčų ir darbo trikdžių, darbuotojai jaučiasi saugesni, garantuojamas darbo užmokestis, atostogos ir kt.

Leidinyje pabrėžiama, kad Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) inspektoriai per 2016 m. patikrino 8 305 įmones bei jų struktūrinius padalinius. Nustatyta, kad 2016 m. pasirašytos 310 įmonės kolektyvinės sutartys, t.y., mažiau mei ankstesniais metais. Tačiau tikimasi, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, kurio 195 straipsnio 5 dalis nustato, kad galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Kolektyvinių sutarčių registre, galima bus objektyviau įvertinti kolektyvinių sutarčių skaičių ir dinamiką. Pažymėtina, kad šiais metais 2018-02-20 duomenimis registre užregsitruota 16 įmonių kolektyvinių sutarčių.  

Pagal ūkio subjektų per Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemą pateiktus duomenis, 2016 m. Lietuvoje darbuotojai buvo atstovaujami 39 proc. įmonių (3,8 proc. atstovavo profesinės sąjungos, darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos buvo perduotos šakinėms profesinėms sąjungoms – 0,3 proc., sudaryta darbo taryba – 4,9 proc., darbo tarybos funkcijas atliko išrinktas darbuotojų atstovas – 30,1 proc.), kolektyvinės sutartys sudarytos 10,8 proc. ūkio subjektų.

Pranešime primenama, kad siekiant paskatinti socialinį dialogą, 2017 m. pradėtas vykdyti projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-01-0001 „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, finansuojamas iš Europos Są jungos struktūrinių fondų lėšų. Šio projekto tikslas – skatinti profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimą plėtojant socialinį dialogą ir sudaryti sąlygas užtikrinti socialinių partnerių interesų derinimo kokybę. Projektu taip pat siekiama užtikrinti socialinio dialogo Lietuvoje situacijos stebėseną ir rezultatų vertinimą šalies mastu.

Pasak projekto iniciatorių, jo metu vykdomos priemonės ateityje skatins sklandesnį kolektyvinį bendradarbiavimą ir socialinės atsakomybę Lietuvoje, t. y. padės gerinti darbo sąlygas ir aplinką, įtraukti daugiau darbuotojų į įmonių valdymą, didinti darbdavių atsakomybę rengiant kolektyvinius susitarimus ir juos įgyvendinant.

Projektą kartu su VDI įgyvendina socialiniai partneriai – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.

Jis bus įgyvendinamas iki 2020 metų spalio.

Parengta pagal leidinį „Socialinis pranešimas 2016-2017“ ir socmin.lrv.lt informaciją