Darbo rinkos robotizacija: būtina ruoštis spartiems pokyčiams

Paskelbta: 2017-07-18

Darbo rinką purto smarkūs pokyčiai. Technologijų vystymosi tendencijos rodo, o ir įmonių vadovai vis garsiau kalba, kad per ateinantį dešimtmetį dalį darbuotojų tikrai pakeis robotai. Ir tam reikia pradėti ruoštis, nes pokyčiai neišvengiamai palies ne tik verslą, bet darys stiprią įtaką ir darbuotojų atstovaujančių organizacijų veiklos pobūdžiui.  

„Businessinsider.com“ teigia, jog tikėtina, kad dramatiškus pasikeitimus darbo rinkoje pamatysime 2020 m. Tuomet galimai daug kur žmones pakeis robotai, arba procesai bus visiškai automatizuoti.

Greitojo maisto įmonės jau dabar naudoja technologinius sprendimus, kurie iš dalies ar visiškai pakeičia žmogiškąją darbo jėgą. Pavyzdžiui, klientai restoranuose naudodami išmaniuosius telefonus arba planšetes gali užsisakyti norimo maisto ir tam visiškai nereikia tiesiogiai bendrauti su pardavėju.

Dar 2013m. Oksfordo universitete atlikta studija rodo, kad robotai per ateinančius dešimt ar dvidešimt metų gali pakeisti pusę visų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) dirbančių žmonių.

Tyrimas išskyrė apie 700 profesijų, kurioms gresia išnykimas, nes procesai bus automatizuoti.

Pasak šio tyrimo autorių, didžiausia tikimybė (98%), kad ateity nebeliks bankų darbuotojų, dirbančių su paskolomis, 96%, kad registratorių ir administratorių irgi nebeliks, o informacijos valdymas bus automatizuotas. Anot tyrimo, 92% tikimybė, kad nebeliks ir mažmeninės prekybos pardavėjų, taksi vairuotojų (89%), apsaugininkų (84%), virėjų greitojo maisto restoranuose (81%), barmenų (77%), asmeninių finansų patarėjų (58%).

Tačiau Jungtinės Karalystės (JK) visuomenę tyrusi bendrovė pastebi, kad vykstant robotų plėtrai svarbesniais tampa vadinamieji darbuotojų minkštieji įgūdžiai, kaip pasitikėjimas savimi bei gebėjimas komunikuoti. O didesnę galimybę išsiugdyti šiuos įgūdžius turi žmonės iš aukštesnių socioekonominių sluoksnių.

Kita tyrimo išvada – spartėjant technologiniams pokyčiams žmonėms reikia vis dažniau išmokti naujų įgūdžių. Tai padaryti didesnes galimybes turi vėlgi labiau pasiturintys asmenys.

Prognozuojama, kad automatizacija dar labiau mažins ir taip senkantį vidutines pajamas gaunantį visuomenės sluoksnį. Dalį vidutiniškai apmokamo darbo, kaip administracija ir gamyba, yra lengviau automatizuoti nei kai kuriuos žemų pajamų darbus, kaip socialinė rūpyba.

„Šis reiškinys gali lemti dvi grupes, pasižyminčias labai mažu socialiniu mobilumu: daug įgūdžių turinčią elito grupę, dominuojančią aukštesniame visuomenės ešalone, ir mažiau kvalifikuotą, prastesnes pajamas gaunančią grupę, turinčią ribotas galimybes pakilti aukštyn“, – rašo tyrėjai.

Be to, technologinių specialybių augimas skatina vyrų ir moterų pajamų ir galimybių nelygybę. Šiuo metu daugiau moterų nei vyrų dirba darbus, kurie gali nukentėti nuo automatizacijos. Be to, moterys sudaro tik penktadalį visų informatikos studentų.

Šių metų pradžioje pasirodęs analitikos bendrovės „McKinsey Global Institute“ tyrimas rodo, kad iki 2055 m. pasaulyje išnyks 50% darbo užduočių, bet tik 5% profesijų. Tyrėjai teigia, kad darbų automatizavimas nereiškia, jog bus puolama masiškai atleidinėti darbuotojus. Kylanti robotizacijos banga - ne pirmas kartas, kai technologijos drastiškai pakeičia darbo rinką.

Pavyzdžiui, XX-ame amžiuje technologijos ženkliai sumažino darbo jėgos paklausą žemės ūkyje, tačiau tuo pačiu metu išaugo darbuotojų paklausa kituose sektoriuose.

Numatoma, kad automatizacija per ateinančius penkiasdešimt metų pasaulio produktyvumą turėtų kasmet padidinti apie 0,8-1,4%.

 

Parengta pagal vz.lt informaciją