Nerimaujama, kad jau artimoje ateityje pajausime energetikos specialistų trūkumą

Paskelbta: 2017-07-13

Kaip yra pasakęs NATO Generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas 2013 m. rudenį atidarant Vilniuje NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą, kad „Energija - kaip deguonis - daugelis žmonių pradeda ja rūpintis, tik jos netekę.“ O ar galėsime tos energijos visada turėti be energetikos specialistų?

Lietuvos energetikos sektoriuje šiuo metu dirba virš 20 tūkstančių dirbančiųjų, tačiau energetikų akademinės visuomenės atstovai nerimauja, jog šiuo metu susiklostė tokia situacija, kad dėl įvairių priežasčių norinčių studijuoti šilumos energetikos specialybes (tiek KTU "Šilumos energetika ir technologijos", tiek VGTU "Pastatų energetika" ) labai sumažėjo, ir gali atsitikti taip, kad netgi nebus suformuotos pirmakursių grupės. O be jaunų specialistų svajonės apie gražią ateitį praranda  pagrindą. 

Iš viso pasaulio ateina neramūs signalai apie senstančią energetikos infrastruktūrą, kurios atstatymui reikia ne tik milžiniškų lėšų, bet ir specialistų, sugebančių energetikos sistemą valdyti. Europa iš naujo atranda centralizuotą šilumos teikimo būdą, tiesiami šilumos tinklai per urbanizuotus miestų centrus. Prie šilumos tiekimo tinklų prijungiami ištisi individualių namų kvartalai, net į uostus atplaukę laivai,  dėl labai paprastų priežasčių, siekiant mažinti vietinę taršą ir kovoti su klimato kaita bei taupyti brangstančius energijos išteklius ir pinigus.

Deja, sensta ne tik įranga, bet ir ją valdantys energetikos specialistai. Energetikoje dirba energetikos sistemą sukūrusių specialistų vaikaičiai ir provaikaičiai, tik jų ateina į šią sritį vis mažiau.

Šios problemos taip pat aktualios ir Lietuvoje, tik studijų, tiriančių energetikos specialistų trūkumą valstybės mastu, dar nėra atlikta. Siekdami pritraukti geriausius šalies energetikos specialistus universitetų absolventams įmonės siūlo aukštus atlyginimus ir įvairias motyvuojančias priemones. Laikui bėgant dirbančių energetikos specialistų mažėja, o socialinių mokslų absolventų daugėja. Todėl energetikos inžinierių poreikis kasmet auga, o baigiančių universitetuose inžinerines specialybes absolventų išskėstomis rankomis laukia energetikos bendrovės.

Lietuva yra šalto klimato zonoje, todėl šildymas ir jo modernus organizavimas, energijos taupymas išliks aktualus ilgus metus. Pasauliui vis aktyviau kovojant su klimato kaitos grėsmėmis ir miestų oro užterštumo problema centrinis šilumos tiekimas yra vienintelė veiksminga sprendimo priemonė. Šiaurės šalyse sparčiai vystomas centrinis šaldymo tiekimas, deja Lietuvoje dar tebesantis nedrąsių kalbų lygyje, laukia naujų iniciatyvių inžinierių šilumininkų, jų inovatyvaus požiūrio ir šios progresyvios technologijos įgyvendinimo.

Per pasaulį ritasi išmaniųjų miestų cunamis, iškeldamas pirmaujančius ir nušluodamas atsiliekančius, nespėjančius paskui sparčiai besivystančias naujas technologijas. Šioje išmaniųjų miestų doktrinoje, mūsų šaltojoje klimatinėje zonoje, pagrindiniu veiksniu išlieka šildymas ir visais atžvilgiais priimtiniausia jo forma - centrinis šilumos ir kartu šaldymo tiekimas.

“Šilumos energetika ir technologijos” studijų programos absolventų laukia didelės pasirinkimo galimybės - jie galės dirbti Lietuvos didmiesčių ir bet kurios savivaldybės šilumos tiekimo įmonėse, projektavimo bei konsultacinėse bendrovėse, o po kelerių metų, įgiję patirties - perimti šių įmonių vairą. Specialistai, įvaldę šilumininkų technologijas, yra laukiami visose energetiką valdančiose institucijose: Energetikos ministerijoje, Valstybinėje energetikos inspekcijoje, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, Užsienio reikalų ministerijos energetinio saugumo politikos skyriuje ir kitose institucijose - dirbti profesionaliai formuojant energetikos politiką.

 

Parengta pagal Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto direktoriaus Gintaro Adžgausko kreipimąsi