Nuajajame Darbo kodekse numatyti 5 darbo režimai

Paskelbta: 2017-05-15

Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus, teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

„Įsivaizduokite, kad jūsų buvimas darbovietėje būtų privalomas tik tam tikromis valandomis, o likusį laiką galėtume savarankiškai nuspręsti, kiek kurią dieną papildomai valandų būsite darbo vietoje taip, kad per savaitę iš viso susidarytų 40 darbo valandų.

Tokią galimybę, iki šiol taikytą tik pavienėse bendrovėse ar įstaigose, suteiks naujasis reguliavimas, be kitų režimų, įteisinantis ir lankstų darbo grafiką“, – paaiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jauni tėvai, dirbantys pagal lankstų darbo grafiką, gali pakaitomis atvykti į darbą anksčiau arba vėliau nesijaudindami, kad gali kelias ar keliolika minučių pavėluoti rūpindamiesi savo mažaisiais. Pasak K. Zauros, iki šiol taikytas reguliavimas, reikalaujantis, kad darbo diena trūktų 8 valandas, buvo labai nelankstus ir keliantis daug nepatogumų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

Pasak pranešimo, naujajame Darbo kodekse įteisinami šie penki režimai: nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų per savaitę skaičiaus; suminės darbo laiko apskaitos, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį; lankstaus darbo grafiko, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų; suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė; individualaus darbo laiko režimas.

„Darbdavys, pasitaręs su darbuotoju, ar darbuotojų atstovais, galės nuspręsti, kurį darbo laiko režimą taikyti visoje įstaigoje arba konkrečiam žmogui taip, kad per savaitę būtų dirbama 40 valandų, o su viršvalandžiais – ne ilgiau kaip 48 valandas, nebent darbuotojas sutiktų dirbti 52 valandas“, – teigia K. Zaura. Jis taip pat primena, kad maksimalus darbo laikas su papildomu darbu ir su viršvalandžiais negali viršyti 60 val. per savaitę. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, ribojimas yra nustatytas vienai dienai ir jis negali viršyti 12 valandų.

Šaltinis: delfi.lt