Seimui pristatyti naujojo Darbo kodekso pakeitimai

Paskelbta: 2017-05-02

Gegužės 2 d. Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės pristatytas naujojo nuo liepos 1 d. įsigaliosiančio Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-587), kurie parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus.

Teikiamais pakeitimais numatoma įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią.

Kodekse numatoma nustatyti darbdavio pareigą teikti informaciją apie darbo užmokestį, taip pat dėl terminuotų sutarčių, dėl nuotolinio darbo, neviso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų. Ši informacija būtų teikiama Darbo tarybai, o jeigu jos nėra, darbdavio lygmenį veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus.

Pakeitimais dalinį darbą siūloma nustatyti, jei dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir tokiomis pripažintų Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos.

Siekiant teisėkūros ekonomiškumo principo dalį funkcijų planuojama pavesti ne Vyriausybei, o socialinės apsaugos ir darbo ministrui, pavyzdžiui, tvirtinti darbo sutarties pavyzdinę formą, darbo sutarties nutraukimo tvarką, kai neįmanoma nustatyti darbdavio buvimo vietos, pranešimo apie grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir kt.

Siūlomomis nuostatomis taip pat siekiama įtvirtinti reikalavimą konsultuotis su darbuotojų atstovais įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Numatoma, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas būtų 52 val. be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.

Darbo kodekse planuojama nustatyti darbdaviui papildomas pareigas, kai darbuotojas dirba ilgesnį nei vidutinį 48 val. per savaitę darbo laiką – darbdavys turės turėti darbuotojo sutikimą.

Nakties darbo laiko apskaitinį laikotarpį siūloma ilginti nuo 1 iki 3 mėnesių, o darbo laiko apskaitos tvarkymas būtų nustatomas visiems darbuotojams, išskyrus darbuotojams, kurie dirba nekintančiu darbo dienos grafiku.

Pataisomis siūloma nustatyti, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimais, būtų kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėtų viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.

Pagal teikiamus pakeitimus, jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip trečdalis visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nebūtų sudaroma, o profesinė sąjunga įgytų visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdytų visas šio kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas.

Po pristatymo už projektus balsavo 60 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 47 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 23 d.

 

Taip pat gegužės 2 d. pristatytos ir Užimtumo įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-589), kuriomis siekiama tobulinti Seimo 2016 m. birželio 21 d. priimtą Užimtumo įstatymą, užtikrinti efektyvesnę bedarbių integraciją į darbo rinką ir suvienodinti Užimtumo įstatymo nuostatas su Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, bei Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos (projektas Nr. XIIIP-590), kuriomis siekiama užtikrinti didesnę bedarbių apsaugą netekus darbo, didinant apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičių ir ilginti šios išmokos mokėjimo trukmę.

Abu šiuos projektus siūloma svarstyti gegužės 23 d.

 

Parengta pagal lrs.lt informaciją