fbpx

Kolektyvinės derybos ir kolektyvinė sutartis: ką būtina žinoti

Daugumą darbdavio ir darbuotojo santykių aspektų reglamentuoja Darbo kodeksas. Tačiau kiekviena įmonė – savita. O tai reiškia, jog įstatymuose kiekvieno ypatumo nenumatysi. Kad būtų lengviau tartis darbdaviui ir darbuotojui, praverčia kolektyvinė sutartis, kuri, pasak specialistų, ne tik suteikia aiškumo, bet ir atveria kelius socialiniam dialogui.

Kolektyvinė sutartis – pakankamai naujas ir Lietuvos įmonėse dar retai pasirašomas dokumentas. Be to, jos dažniausiai sudaromos didelėse įmonėse, tačiau ir ten nėra itin populiarios. Tačiau tikrai verta apie tokią sutartį pagalvoti, nes darbuotojai gauna galimybę derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ir jas raštiškai įforminti, o darbdaviams ji naudinga tuo, kad geresnės sąlygos darbuotojams padeda motyvuoti žmones bei didina jų lojalumą įmonei.

 

Kolektyvinių derybų šalys

Kolektyvinė sutartis – darbo teisės normas, šalių tarpusavio teises, pareigas ir atsakomybę nustatantis rašytinis susitarimas, kurį sudaro profesinės sąjungos, darbdaviai ir jų organizacijos. Kolektyvinė sutartis yra dvišalė. Kolektyvinių derybų ir kolektyvinių sutarčių šalys sutampa, tai yra subjektai turintys teisę vesti kolektyvines derybas turi teisę ir sudaryti kolektyvines sutartis. (DK 192 str. 1 d.).

Kolektyvinėse derybose savo nariams – darbuotojams gali atstovauti tik profesinės sąjungos (DK 188 str. 1 d.), priklausomai nuo kolektyvinių derybų lygio:

  • Darbdavio lygmeniu – šiuo lygmeniu veikianti profesinė sąjunga arba, jeigu veikia kelios profesinės sąjungos, tai viena iš šių profesinių sąjungų arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė (DK 188 str. 2 d.), arba jeigu nėra darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas gali įgalioti šakos profesinę sąjungą (DK 188 str. 3 d.).
  • Šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmeniu – viena ar kelios šio lygmens profesinių sąjungų organizacijos (DK 192 str. 4 d.). Šakos profesinių sąjungų organizaciją turi sudaryti ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu (DK 179 str. 3 d.).
  • Teritoriniu lygmeniu – toje teritorijoje veikiančios viena ar kelios šio lygmens profesinių sąjungų organizacijos (DK 192 str. 3 d.). Teritorinę profesinių sąjungų organizacijų turi sudaryti ne mažiau kaip 5 profesinės sąjungos, veikiančios darbdavio lygmeniu (DK 179 str. 3 d.).
  • Nacionaliniu (tarpšakiniu) lygmeniu – viena ar kelios šio lygmens profesinių sąjungų organizacijos (DK 192 str. 2 d.). Į nacionalinio lygmens profesinių sąjungų organizacijas gali jungtis šakos ir teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos (DK 179 str. 4 d.).
  • Darbdavių pusei atstovauja darbdavys ar jų organizacija, priklausomai nuo kolektyvinių derybų lygio (DK 180 str., 181 str. 1 d., 192 str.). Taip pat numatyti atskiri darbdavius atstovaujantys subjektai viešajame sektoriuje kolektyvinėse derybose (DK 181 str. 2, 3, 4 d.; DK 194 str. 1, 2 d.)

 

Kolektyvinių derybų šalių teisės ir pareigos (DK 189 str.)

1.Kolektyvinių derybų šalys turi teisę reikalauti gauti kolektyvinei sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją.

2.Kolektyvinių derybų šalys turi teisę pasitelkti ekspertų ir rengdamos kolektyvinės sutarties projektą, ir dalyvaudamos kolektyvinėse derybose. Ekspertų paslaugų išlaidas apmoka juos pasikvietusi šalis, jeigu kitaip nesusitarta susitarime dėl kolektyvinių derybų eigos.

3. Visi kolektyvinėse derybose dalyvaujantys asmenys privalo saugoti konfidencialią informaciją, kuri jiems tapo žinoma dalyvaujant kolektyvinėse derybose ir rengiant kolektyvinės sutarties projektą. Kolektyvinėse derybose dalyvaujantys asmenys, pažeidę šią pareigą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

Prisistatymas kolektyvinėms deryboms

Tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių pusė turi teisę inicijuoti kolektyvines derybas (DK 187 str.).

Siekiant pradėti kolektyvines derybas yra reikalingas prisistatymas raštu kitai pusei (DK 188 str. 4d.), kuriame:

  • Aiškiai suformuluojami pasiūlymai ir/ar reikalavimai, kuriuos šalis nori įtraukti į kolektyvinę sutartį ar dėl kurių norėtų susitarti;
  • Nurodomi į kolektyvines derybas deleguojami atstovai;
  • Kitos pusės atsakymas į prisistatymą kolektyvinėms deryboms.

Pasiūlymą gavusi šalis turi ne vėliau kaip per 14 dienų įsitraukti į kolektyvines derybas, perduodama raštu atsakymą inicijuojančiai kolektyvines derybas pusei, kuriame nurodo savo atstovus, dalyvausiančius kolektyvinėse derybose (DK 188 str. 5 d.).

 

Kolektyvinių derybų pradžia

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 188 str. 4 dalimi, kolektyvinės derybos pradedamos, kai inicijuojanti kolektyvines derybas šalis raštu prisistato kitai šaliai, pateikdama aiškiai suformuluotus reikalavimus, pasiūlymus ir atstovus, kuriuos deleguoja į kolektyvines derybas, todėl siekiant laisvų kolektyvinių derybų, rekomenduojame apgalvotai derėtis dėl kiekvieno kolektyvinės sutarties punkto, įvertinant galimas pasekmes, ir vengti šabloninių kolektyvinių sutarčių projektų.

Nė viena iš šalių negali atsisakyti dalyvauti kolektyvinėse derybose. Derybų pradžia laikoma kita diena, kai inicijavusi kolektyvines derybas šalis gavo antros šalies atsakymą. Jeigu šalys nesusitarė dėl derybų pradžios, derybos turi būti sušauktos ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pirmos kolektyvinių derybų dienos (DK 188 str. 6 d.).

Pirmas kolektyvinių derybų posėdis yra skirtas susitarti dėl kolektyvinių derybų eigos (pvz., kolektyvinių derybų trukmės, tvarkos, būtinos informacijos surinkimo ir pan.) (DK 188 str. 7 d.).

 

Kolektyvinėje sutartyje  galima derėtis dėl:

  • Skaidrios ir stabilios darbo užmokesčio sistemos (pagrindinio darbo užmokesčio, tarifinių atlyginimų, vienetinių įkainių dydžių, atlygio už metinius rezultatus, konkrečių darbų ir pareigų sąrašo parengimo);
  • Darbo laiko trukmės, režimo ir darbo grafiko;
  • Papildomų pertraukų poilsiui;
  • Užimtumo ir perkvalifikavimo garantijų;
  • Didesnės, nei numato įstatymas, paramos atleidimo iš darbo atveju;
  • Papildomo darbo apmokėjimo sąlygų;
  • Dėl viršvalandinio darbo, darbo švenčių, naktį, poilsio dienomis  apmokėjimo;
  • Apmokėjimo už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų;
  • Atostogų grafiko sudarymo;
  • Papildomų atostogų (už didesnį darbo stažą, darbą pamainomis, vedybų, mirties atvejais, gimus vaikui ir kt.);
  • Paramos susirgus;
  • Papildomo sveikatos ar pensinio draudimo;
  • Terminuotų sutarčių sudarymo sąlygų ir kiekio;
  • Visiškos materialinės atsakomybės sąlygų;
  • Nemokamų atostogų suteikimo sąlygų;
  • Kolektyvinės sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygų;
  • Kolektyvinės sutarties vykdymo ir kontrolės tvarkos;
  • Atsiskaitymo apie Kolektyvinės sutarties vykdymą tvarkos, būdų ir terminų;
  • Kitų svarbių įmonei bei darbuotojams klausimų, dėl kurių nedraudžia tartis Darbo kodekso nuostatos ar kiti įstatymai.

 

Kolektyvinės sutarties galiojimas

Darbo kodekso 196 str. 2 dalyje nustatyta, kad kolektyvinės sutartys galioja ne ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje nustatyta kitaip. Nors teoriškai, vadovaujantis šia nuostata, galima sudaryti ir neterminuotas kolektyvines sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos turi būti reguliariai peržiūrimos ir jų sąlygos turi būti aktualizuojamos pagal besikeičiančias darbo apmokėjimo ir darbo sąlygas, be to, įvertinus tai, kad sutartys yra sudaromos biudžetiniame sektoriuje, rekomenduojame nustatyti kolektyvinės sutarties galiojimo terminą ne ilgesnį nei ketveri metai.

 

Kolektyvinės sutarties taikymas

Darbo kodekso 197 str. 1 dalis reglamentuoja, kad kolektyvinė sutartis taikoma darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams ir, jeigu profesinė sąjunga ir darbdavys susitaria dėl kolektyvinės sutarties taikymo visiems darbuotojams, ji taikoma visiems darbuotojams, bet tam, kad šią kolektyvinę sutartį būtų galima taikyti visiems darbuotojams, tai dar turi patvirtinti visuotinis darbdavio darbuotojų susirinkimas (konferencija). Kitų būdų praplėsti kolektyvinės sutarties taikymą Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato.

 

Kolektyvines sutarties privaloma registracija

Vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 5 dalimi, galiojančios kolektyvinės sutartys privalo būti registruojamos ir viešai skelbiamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. A1-334 patvirtintu ,,Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo aprašu“. Visos kolektyvinės sutartys, kurios buvo pasirašytos po 2017 m. liepos 1 d. privalo būti užregistruotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kolektyvinių sutarčių registre.

Vadovaujantis Darbo kodekso 195 str. 5 dalimi, kolektyvinę sutartį registruoti per 20 dienų nuo jos pasirašymo pateikia kolektyvinė sutarties šalis – profesinė sąjunga. Profesinei sąjungai neįregistravus kolektyvinės sutarties per šį terminą, teisę pateikti registruoti kolektyvinę sutartį įgyja kita kolektyvinės sutarties šalis – darbdavys.

 

Kolektyvinės sutarties nutraukimas

Kolektyvinę sutartį draudžiama nutraukti anksčiau nei po 6 mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Kolektyvinė sutartis nutraukiama (DK 200 str.) Kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka.

Bet kuri šalis turi įspėti kitą kolektyvinės sutarties šalį apie vienašališką kolektyvinės sutarties nutraukimą ne vėliau, kaip prieš 3 mėnesius.

 

Kolektyvinių sutarčių vykdymo kontrolė ir atsakomybė

Kolektyvinės sutarties vykdymą kontroliuoja kolektyvinės sutarties šalys arba jų tam įgalioti atstovai. Atsiskaitymo tvarka, būdai ir terminai nustatomi kolektyvinėje sutartyje.

 

Ginčai dėl kolektyvinių sutarčių vykdymo

Kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų atstovų, iš vienos pusės, ir darbdavio ar darbdavių organizacijų, iš kitos pusės, kuris pagal kolektyvinio darbo ginčo objektą gali būti:

  • Kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės, t. y. dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (DK 213 str. 4 d.).
  • Kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso, t. y. kylantis dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų reglamentavimo ar darbo teisės normų nustatymo (DK 213 str. 5 d.).

Ginčai dėl kolektyvinės sutarties vykdymo ar netinkamo jos vykdymo, įskaitant taikymą ar netinkamą taikymą į jų galiojimo sritį patenkantiems darbuotojams ir darbdaviams, sprendžiami darbo ginčų dėl teisės nustatyta tvarka (DK 202 str.).

Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 220 str. 3 d.).

Teisės aktai :

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSAS  NR. XII-2603  priimtas  2016-09-14 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-04-08 iki 2020-06-30)

 

Informaciją paruošė

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos teisininkė Dalia Jakutavičė